Kai virškinimas tampa nenuspėjamas, o kiekvienas kąsnis kelia nerimą, dažnas griebiasi papildų. Žmogui, kovojančiam su DŽS, tai gali atrodyti kaip greitas sprendimas – maža kapsulė, kurią išgeri ir tikiesi, kad pagaliau palengvės. Tačiau realybė ne visuomet tokia paprasta. Kai kurie papildai ne padeda, o pablogina situaciją – nors jų pavadinimai skamba viliojančiai, o etiketės žada stebuklus.
Pakalbėkime apie tai, ką verta žinoti, kad vėl nepradėtum nuo nulio, kai organizmas reaguoja jautriai.
Vitaminas C: ne visada tavo sąjungininkas
Pirma mintis dažnai būna: „imunitetui reikia vitamino C“. Ir nors tai tiesa, sergant DŽS, ypač kai vyrauja viduriavimas, šis vitaminas gali išprovokuoti dar daugiau rūpesčių. Didelės dozės veikia kaip laisvinamoji priemonė, o tai – tikras košmaras, kai tavo virškinimo sistema ir taip nestabili.
Dietologė Amanda Godman siūlo įvertinti, ar tikrai reikia papildų. Galbūt geriau rinktis maistą – bananus, obuolių tyrelę ar avokadą, kurie ne tik natūraliai turi vitamino C, bet ir pasižymi tirpiu skaidulų kiekiu, padedančiu ramesniam virškinimui. Net ir jei jauti, kad organizmui stinga antioksidantų, nebūtina visko spręsti tabletėmis.
Prebiotikai, kurie gali veikti prieš tave
Kai išgirstame žodį „prebiotikas“, dažnai susiejame jį su žodžiu „gerai“. Tačiau žmonėms, kurių žarnynas reaguoja stipriau, kaip sergant DŽS, net geri ketinimai gali atsisukti prieš juos.
Dietologė Kaytee Hadley pastebi, kad tokios medžiagos kaip inulinas gali padidinti dujų susidarymą, sustiprinti skausmą ar išbalansuoti tuštinimosi ritmą. Jai teko matyti pacientų, kurie pradėję vartoti prebiotikus tikėjosi geresnės savijautos, bet patyrė priešingą efektą – jautėsi lyg būtų įstrigę „blogų dienų“ cikle.
Štai kur slypi paradoksas: vienam prebiotikas gali būti atradimas, kitam – nemiga, pūtimas ir nuolatinis stresas dėl kiekvieno valgio.
Cascara sagrada – natūralu, bet ar tikrai saugu?
Natūralus nereiškia saugus – tai reikėtų įsiminti visiems, kas renkasi papildus. Cascara sagrada dažnai pateikiamas kaip augalinis vidurių laisvinamasis, bet jo poveikis DŽS atveju gali būti netgi pavojingas. Dirginanti žievė skatina žarnyno susitraukimus, o tai gali sukelti ne tik dažnesnius tuštinimusis, bet ir rimtą diskomfortą: mėšlungį, dujų kaupimąsi, skausmą.
Mitybos specialistė Mascha Davis įspėja – ilgalaikis tokio tipo priemonių naudojimas gali sukelti priklausomybę žarnynui. Kai jis pripranta prie dirgiklio, natūralus darbas sulėtėja. Vadinasi, be papildų – niekur. Ir tai tik dar labiau komplikuoja DŽS valdymą.
Česnakas – naudingas ne visiems
Jei kamuoja DŽS, česnako papildai gali būti lyg peilis į nugarą. Taip, česnakas turi antibakterinių savybių, bet jis taip pat priklauso FODMAP grupei – tai reiškia, kad jo fermentuojamos medžiagos sunkiai virškinamos ir dažnai sukelia dujų kaupimąsi, pūtimą ar net viduriavimą.
Maisto papildų gamintojai stengiasi išgryninti šias medžiagas ir įdėti jas į kapsules. Tačiau net ir tokiu būdu jos išlieka dirginančios jautriam žarnynui. Keli pacientai, su kuriais dirbo dietologė Davis, tik pradėję vartoti česnako ekstraktą, patyrė stipresnį spazmų ir pūtimo pojūtį, nors tikėjosi priešingo.
Ką verta prisiminti?
Renkantis papildus, svarbiausia – stebėti savo kūną ir neprarasti kantrybės. Ne viskas, kas reklamuojama kaip „žarnyno draugas“, juo iš tikrųjų tampa. Kartais kelias į geresnę savijautą veda ne per lentynas vaistinėje, o per mitybos pokyčius, ramybę ir pokalbį su specialistu, kuris išmano tavo būklę.
- Jei jautiesi blogiau po naujo papildo – stabdyk.
- Jei abejoji – pasitark su savo dietologu.
- Jei skaitai etiketę ir matai „FODMAP“, „inulinas“, „stimuliuojantis žarnyną“ – vertėtų sustoti ir pagalvoti dar kartą.
DŽS – tai ne liga, kuriai tinka standartinis receptas. Kiekvienas kelias yra asmeniškas, bet geros naujienos yra tai, kad atidumas ir pastovumas visada atsiperka. O jei kartais pasimeti – žinok, kad svarbiausia klausytis savo kūno, nes jis dažnai sako daugiau nei bet kokia reklama.