Kiek kartų po treniruotės pagalvojai, kad už tai nusipelnei keksiuko? Arba kad po sunkios savaitės užtenka pasiteisinimo užsisakyti picą? Tokia mintis, kad „buvau geras – nusipelniau skanėsto“, slypi giliai mūsų galvose. Ir vis dėlto, kaip pastebi mitybos specialistė dr. Rachel Paul, būtent čia dažnai prasideda žaidimas, kuris trukdo siekti tikslų.
Maistas – tai energija, ne apdovanojimas. Nustojus jį vertinti kaip „už“ ar „prieš“ kažką, keičiasi ir santykis su savimi. Svorio metimas tampa ne baudimu, o rūpesčiu savo savijauta.
Kai apdovanojimai trukdo rezultatams
Įsivaizduok: visą savaitę valgai subalansuotai, sportuoji, miegi gerai – bet šeštadienį „už tai“ sukerti dėžutę spurgų. Ką jaučia kūnas? Nuovargį. O mintyse vėl kaltė.
Štai kas nutinka: kai maistas tampa emociniu atlygiu, nutrūksta ryšys su alkio ir sotumo pojūčiu. Maistas imamas valgyti ne todėl, kad reikia, o todėl, kad „nusipelniau“. Ir vėl sukam ratus.
Geriau veikia tai, kas kelia džiaugsmą – ne cukraus šuolį
Dr. Paul siūlo pagalvoti apie kitokius būdus save nudžiuginti. Ne saldžiais kąsniais, o mažais malonumais, kurie nesusiję su kalorijomis. Gal tai masažas. Naujas sportinis kostiumas. Valanda be telefono ir pareigų. Tokios dovanos ilgainiui skatina kurti sveikesnius įpročius – o tai kur kas svarbiau nei viena diena „cheat day“.
Viena klientė pasakojo, kad po kiekvieno pasiekto savaitės tikslo leidžia sau nueiti į knygyną ir nusipirkti ką nors įdomaus. Kita – susitinka su drauge žygiui į mišką. Tokie įpročiai tampa nauju atlygio modeliu.
Kaip išsirinkti „gerą“ dovaną sau?
Kad nekiltų pagunda grįžti prie seno atlygio modelio, pravartu iš anksto pasiruošti idėjų sąrašą. Pradėk nuo atsakymo į klausimą: kas man kelia tikrą džiaugsmą, nesusijusį su maistu? Tuomet susirašyk kelias idėjas ir laikyk jas matomoje vietoje. Kai pasieksi mažą pergalę – žinosi, kaip save pamaloninti, nesugriaunant įdirbio.
Štai keletas pavyzdžių, kurie veikia:
- Įsigyti naują treniruočių aksesuarą. Pavyzdžiui, patogesnes ausines arba gertuvę.
- Skirti laiką sau. Tai gali būti vakaras be telefono, su knyga ar mėgstamu serialu.
- Rasti bendraminčių. Kai turi kas palaiko – viskas lengviau. Galbūt draugas, kuris kartu pradėjo bėgioti, nori švęsti pasiekimus kartu?
Svarbiausia – atlygiai turėtų ne tempti atgal, o padėti eiti toliau.
Jei nori – suvalgyk tą pyragą. Tik ne kaip „prizą“
Mityba neturi būti kalėjimas. Visas maistas turi vietą gyvenime – tik klausimas, kokią vietą jis užima. Keksiukai, mėsainiai ar bulvytės neturėtų būti nei „uždrausti“, nei paversti „šventaisiais“. Jie – tik dalis visumos. Ir jeigu kartais jų norisi – tiesiog suvalgyk. Sąmoningai. Be kaltės.
Žmonės, kurie išmoksta nebijoti maisto, dažnai pasiekia daug daugiau nei tie, kurie jį skirsto į „gerą“ ir „blogą“. Jie labiau pasitiki savimi. Nevalgo pasislėpę. Nesigaili. Ir, svarbiausia – jaučiasi laisvesni.
Ką daryti, jei santykis su maistu vis dar komplikuotas?
Jeigu pastebi, kad dažnai save baudži ar apdovanoji vien tik per maistą – gali padėti profesionalas. Registruota dietologė ar mitybos specialistė gali padėti iš naujo sukurti sveiką ryšį su valgymu.
Dr. Rachel Paul dirba su žmonėmis, kurie metų metus jautėsi įstrigę maisto spiralėje – ir padeda jiems iš jos išsivaduoti be drastiškų dietų. Kartais užtenka vos kelių pokalbių, kad pradėtum pastebėti, kaip keičiasi požiūris į save ir savo kūną.
O jeigu svorio metimas susijęs su kitais sveikatos rodikliais – verta pasitarti ir su gydytoju. Jis padės suprasti, kokie metodai tavo kūnui tinka labiausiai ir kaip išvengti klaidų, kurios gali pakenkti.
Maži pokyčiai kuria didelius rezultatus. Ne per naktį, ne per savaitę. Bet kai pradedi atsisakyti „už tai nusipelniau“ modelio – atsiranda vietos džiaugsmui, energijai ir sveikam santykiui su savimi. Ir tada net nebebūna svarbu, ar keksiukas buvo ar ne.