Skip to content
Home » Cukrus šokinėja, nors nevalgėte nieko saldaus? Štai priežastys, kurios jus nustebins

Cukrus šokinėja, nors nevalgėte nieko saldaus? Štai priežastys, kurios jus nustebins

Vieną rytą Tomas atsibudo jausdamasis keistai – nuovargis, sausas burnos pojūtis, nerimas. Jis jau kelerius metus gyvena su 2 tipo diabetu, rūpinasi mityba, geria pakankamai vandens, laikosi gydytojo rekomendacijų. Ir visgi, glikometras rodo per aukštą skaičių. Kodėl?

Daugelis žmonių, net ir itin kruopščiai besirūpinančių savo mityba, kartais susiduria su tuo pačiu klausimu – kas kelia cukrų, jei ne saldumynai? Atsakymas slypi kasdienybėje: nuovargyje, emocijose, vaistų poveikyje ir net paprasto vandens stygiaus.

Stresas darbe – nematomas cukraus kurstytojas

Kai kuriomis dienomis sunku net pagalvoti apie pietus – spaudžia terminai, užstringa kompiuteris, klientai rašo iš visų pusių. Toks stresas veikia ne tik psichiką. Organizmas išskiria kortizolį – hormoną, kuris paruošia kūną kovai ar bėgimui. Vienas iš šio pasiruošimo etapų – padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje.

Tad net jei nieko nesuvalgai nuo pusryčių, tavo organizmas pats „prideda kuro“ kraujyje. Tokiais atvejais svarbu bent kelias minutes per dieną skirti kvėpavimo pratimams, pasivaikščioti ar tiesiog išjungti ekraną. Cukraus kiekis gali stabilizuotis net ir be papildomo insulino ar vaistų.

Sausa burna? Gali būti, kad gėrei per mažai vandens

Kūnas be vandens ima taupyti skysčius – tai daro ne tik per prakaitą ar šlapimą, bet ir lėtindamas kraujo tėkmę. Kai kraujyje mažiau vandens, gliukozės koncentracija didėja. Organizmas nesupranta, kad tiesiog trūksta vandens – jis registruoja tik per didelį cukraus kiekį.

Nereikia ieškoti stebuklingų arbatų ar papildų – užtenka atkreipti dėmesį į šlapimo spalvą. Jei jis tamsesnis už šiaudų geltonumą – laikas papildyti skysčių atsargas. Mažas įprotis – stiklinė vandens prieš kiekvieną valgį – gali padėti išlaikyti stabilesnį cukrų visą dieną.

Vaistai – naudingi, bet kartais klastingi

Turbūt nesi susimąstęs, bet kai kurie vaistai, skirti visai nesusijusioms problemoms, gali smarkiai padidinti cukraus kiekį. Steroidai, kraujospūdį reguliuojantys diuretikai, net dalis antidepresantų turi tokį poveikį.

Vienas mano bičiulis, Ramūnas, pradėjo vartoti stipresnius vaistus nuo alergijos. Jis laikėsi visų taisyklių, tačiau cukrus šoktelėjo. Tik pasitarus su gydytoju paaiškėjo, kad tai – vaistų poveikis. Jei pastebi nepaaiškinamus pokyčius glikometre, visada verta pasitikrinti vaistų sąrašą – galbūt ten slypi atsakymas.

Miegas – gerokai svarbesnis nei galvojai

Vos kelios pramiegotos nakties valandos ir organizmas jau reaguoja kaip į pavojų. Nuovargis skatina hormonų chaosą, o kūnas tampa mažiau jautrus insulinui. Kitaip tariant, net nedidelis angliavandenių kiekis gali sukelti per stiprią reakciją.

Jei ryte atsibundi lyg būtum nemiegojęs – tai ženklas. Gydytojas Endokrinologas A. Barzdžius yra pastebėjęs, kad reguliarus miegas net be jokių papildomų vaistų pagerina gliukozės kontrolę. Bandyk eiti miegoti tuo pačiu metu, išjunk ekranus bent pusvalandį anksčiau ir stebėk, kaip kūnas dėkoja.

Hormonai – ypač ryškūs moterims

Menstruacijų ciklas, nėštumas, menopauzė – visos šios būklės gali paveikti cukraus kiekį net tada, kai niekas daugiau nesikeičia. Dalis moterų pastebi, kad savaitė prieš menstruacijas gliukozė tampa neprognozuojama. Tai ne jų kaltė – tiesiog hormonai keičia jautrumą insulinui.

Patarimas? Stebėti ne tik, ką valgai, bet ir kada. Žinant savo ciklą, galima geriau planuoti mitybą ir fizinį aktyvumą. O jeigu laukiesi – natūralu, kad gydytojas rekomenduos papildomus gliukozės tyrimus. Tai – ne bausmė, o saugumo garantas.

Trumpai tariant: cukraus kiekis reaguoja į daugiau nei tik saldumynus

Kiekvieno žmogaus kūnas reaguoja skirtingai. Kartais šuolis gali kilti dėl to, kad buvo per karšta, kitą kart – dėl prastai miegotos nakties.

Svarbiausia – žinoti, kad tai normalu. O dar svarbiau – nepanikuoti.

Jei glikometras rodo didesnį skaičių, paklausk savęs:

  • ar šiandien miegojau pakankamai?
  • ar gėriau užtektinai vandens?
  • ar šiuo metu jaučiu stresą?
  • ar vartoju naujus vaistus?
  • ar pasikeitė hormoninė būsena?

Jeigu atsakymas į bent vieną iš jų yra „taip“, tai gali būti priežastis. Ir gera žinia – ją galima koreguoti be drastiškų veiksmų.

Kiekvienas pakilimas – tai kūno žinutė. Kuo geriau išmoksi ją skaityti, tuo ramiau jausies.