Grįžti iš peršalimo ar kovoti su nuolatiniu nuovargiu nėra vien tik apie laiko praleidimą lovoje. Tai neretai tampa ženklu, kad kūnas prašo pagalbos – ypač imuninė sistema. Nors imunitetas nėra mygtukas, kurį galima „įjungti“, tam tikri papildai gali padėti išlaikyti gerą jo būklę, o kartais net padėti greičiau atsigauti.
Šįkart kalbamės be numeracijos, be sąrašų, be perdėto techninio kalbėjimo – tarsi su draugu, kuris nori tiesiog žinoti: kas veikia, kodėl tai svarbu ir kaip lengvai tą pritaikyti savo gyvenime.
Vitamino C jėga – daugiau nei apelsinų sultys
Kai aplinkui čiauduliai, dažniausiai prisimenama apie vitaminą C. Ir visai ne be reikalo. Nors tai jau seniai ne naujiena, jis vis dar vienas svarbiausių pagalbininkų, kai norisi stiprinti organizmo atsparumą.
Daktarė Ashley Hawk sako, kad vitaminas C padeda baltiesiems kraujo kūneliams greičiau reaguoti į užpuolikus. Kitaip tariant, tai tarsi papildomas skydas, kuris ne tik padeda apsisaugoti nuo ligų, bet ir trumpina jų trukmę, jei vis dėlto susirgai.
Pats jį naudoju dažniausiai žiemą – peršalimo sezonu. Guminukai, milteliai, paprastos tabletės – visos formos tinka, jei tik padeda išlaikyti kasdieninį 90 mg kiekį. Bet net ir uogos vasarą (braškės ar serbentai) gali tapti tavo kasdieniu C šaltiniu.
Cinkas – ne tik metalo lentynoje
Jei kada nors jautėte, kad slogos simptomai trunka per ilgai, galbūt trūko cinko. Šis mineralas, apie kurį dažnai pamirštama, iš tiesų gali būti veiksmingas būdas sutrumpinti ligos laiką, ypač jei imamas vos pasirodžius pirmiesiems požymiams.
Cinkas neleidžia virusams taip lengvai prisikabinti prie organizmo ląstelių. Būtent tai daro jį svarbiu žaidėju greito atsako fronte. O svarbiausia – jį galima rasti ne tik papildų lentynoje. Krevetės, moliūgų sėklos, jautienos faršas ar net graikiškas jogurtas gali tapti dienos doze.
Man asmeniškai cinko papildai padėjo išvengti „užsitęsusio“ peršalimo – ypač kai ilgai neišlendi iš patalpos ir mažai juda.
Žarnynas – tavo imuniteto štabas
Mažai kas susimąsto, kad apie 70 proc. mūsų imuninės sistemos veikia būtent žarnyne. Todėl rūpinimasis virškinimu nėra vien dėl sklandesnio maisto pasisavinimo – tai ir apie apsaugą nuo ligų.
Probiotikai čia vaidina svarbų vaidmenį – jie stiprina žarnyno sieneles, padeda suformuoti tarsi apsauginį filtrą, kuris neleidžia kenksmingoms bakterijoms prasiveržti.
Kai mano mityboje atsirado kefyras ir raugintos daržovės – kimči, rauginti agurkai ar net rauginti kopūstai – rečiau ėmiau jausti nuovargį, o maži virusai dažniau atsitraukdavo patys.
Jei tokie produktai nėra kasdienybė – probiotikų papildai yra patogi alternatyva.
Omega-3 riebalų rūgštys – ne tik širdžiai
Dažniausiai jos siejamos su širdies sveikata, tačiau omega-3 rūgštys daro daugiau nei tik tai. Jos padeda valdyti uždegiminius procesus, o tai reiškia, kad organizmas gali greičiau atsigauti nuo virusų ir kitų ligų šaltinių.
Mityboje – tai žuvys (silkė, lašiša), riešutai, linų sėmenys. Papildai – geras sprendimas, jei žuvis nėra tavo lėkštėje bent kelis kartus per savaitę.
Dietologė Amy Goodson pastebi, kad žmonėms, kurie reguliariai vartoja omega-3, rečiau pasitaiko ilgai trunkančių uždegimų, o imuninė sistema greičiau grįžta į balansą po iššūkių.
Vitaminas D – saulė buteliuke
Jeigu gyvenate šiaurėje, kaip Lietuvoje, tikėtina, kad žiemą tavo organizmas negauna tiek saulės, kiek reikia. Ir čia atsiranda vitamino D svarba. Jis padeda ne tik kaulams, bet ir aktyvuoja imunines ląsteles, kurios ieško ir naikina virusus.
Vienas tyrimas parodė, kad žmonės, papildantys šį vitaminą žiemos metu, rečiau serga gripu ar peršalimo ligomis. Mano pačio praktika – rudens viduryje pradedu naudoti D papildus kasdien, o pavasarį vėl sumažinu, jei tik pasirodo daugiau saulės.
Maistas? Kiaušiniai, sviestas, UV spinduliuotė paveikti grybai ar žuvis. Tačiau tikėtis, kad mityba viena padengs viską – naivu, todėl papildai tampa praktišku sprendimu.
Ar verta visus šiuos papildus naudoti kartu?
Kai kurie jų veikia panašiu principu, bet jų veikimas papildo vienas kitą. Vitaminas C stiprina greitą atsaką, cinkas padeda virusams neįsileisti, omega-3 gesina uždegimus, probiotikai saugo iš vidaus, o vitaminas D užkuria imuninių ląstelių veiklą.
Pats naudoju ne visus iš karto, o pagal sezono kontekstą: žiemą – vitaminas D, C ir cinkas. Po antibiotikų – probiotikai. Esant dažnam uždegimui – omega-3.
Svarbiausia – stebėti save, savo nuovargio lygį, dažnį, kaip reaguoji į stresą ar miego trūkumą. Ir visada – pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, ypač jei jau turite kokių nors lėtinių ligų.
Šie papildai nėra stebuklas, bet jie gali būti tvirti tavo kasdienybės partneriai. Kartais mažas pokytis – kaip viena tabletė ryte – tampa pokyčiu, kuris padeda išlikti sveikam visą sezoną. O kai kūnas jaučiasi gerai, lengviau ir galvoje šviesiau.
